Dėl pakeitimų, susijusių su higienos norma HN 33:2026

2026 m. rugsėjo 23 d. triukšmo matavimus atliekančios Lietuvos akredituotos laboratorijos, tarp jų ir UAB Tyrimų laboratorija, parengė bendrą raštą dėl naujosios higienos normos HN 33:2026 ir išsiuntė jį Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui bei Sveikatos apsaugos ministerijai. Rašte pateikiamos praktika pagrįstos pastabos dėl normos nuostatų ir prašoma surengti susitikimą su laboratorijų atstovais. Žemiau skelbiame visą rašto tekstą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2026 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-131 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos normos HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ redakcija.

Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 33:2026 pakeitimai yra sisteminio ir kompleksinio pobūdžio, lemiantys itin plataus masto pasekmes. Šis teisinis reguliavimas tiesiogiai paveiks itin platų subjektų ratą bei skirtingas ūkinės veiklos sritis: statybų ir nekilnojamojo turto sektorių, infrastruktūros plėtrą, logistikos bei transporto sektorius. Nepaisant numatomo reikšmingo poveikio, minėto teisės akto projekto rengimo ir derinimo stadijose buvo pažeisti esminiai teisėkūros principai. Rengiant ir derinant šį teisės akto projektą nebuvo įtraukti subjektai, atliekantys triukšmo matavimus, – Lietuvoje veikiančios akredituotos laboratorijos, – taip pat ūkio sektorių, kuriuos šis reguliavimas paveiks tiesiogiai, atstovai. Teisėkūra turėtų būti vieša, ypač priimant itin plataus masto, reikšmingai visuomenę paveiksiančius sprendimus – visoms interesų grupėms turėtų būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 3 str. 2 d. 4 p.), taip pat turėtų būti tinkamai atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, svarstomos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkamos ekonomiškiausios bei veiksmingiausios priemonės (TPĮ 3 str. 2 d. 5 p.).

Praktinę triukšmo matavimo patirtį turinčių akredituotų laboratorijų neįtraukimas į teisėkūros procesą turėjo tiesioginės įtakos priimto teisės akto kokybei bei objektyvumui, pažeidė viešąjį interesą užtikrinti, kad teisinis reguliavimas būtų logiškas, nuoseklus, glaustas ir suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (TPĮ 3 str. 2 d. 6 p.). Dėl skubotos ir su suinteresuotomis šalimis nederintos teisėkūros procedūros teisės aktas priimtas su esminėmis klaidomis, neįvertinus neigiamų padarinių bei jo įgyvendinimo kaštų. Dalis patvirtintų imperatyvių nuostatų yra objektyviai neįgyvendinamos, o tai sukels neproporcingą administracinę bei finansinę naštą ir destabilizuos plataus subjektų rato bei ūkinės veiklos sričių veiklą.

Žemiau teikiami komentarai ir pastabos dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ nuostatų.

1. Dėl HN 33:2026 (redakcija nuo 2028-01-01) 9 punkto 1 lentelės

Teisės akte numatomas drastiškas leidžiamų triukšmo ribinių dydžių mažinimas (nuo 5 iki 10 dBA) gyvenamosiose patalpose. Patalpose naktį nustatoma 30 dBA vertė vietoje šiuo metu galiojančios 35 dBA ribos, o dienos ir vakaro metu nustatoma vienoda 35 dBA vertė vietoje šiuo metu galiojančių 45 dBA (dieną) ir 40 dBA (vakare) ribų. Toks griežtas reguliavimas sukels neproporcingą finansinę ir technologinę naštą nekilnojamojo turto vystytojams. Standartiniai konstrukciniai sprendimai (pvz., trijų stiklų paketų langai) taps nepakankami. Bus privaloma naudoti specialias akustines fasadų konstrukcijas bei langų sistemas. Reikalavimas užtikrinti itin žemą triukšmo lygį lems esminius pastatų vidaus inžinerinių sistemų (vėdinimo, šaldymo, liftų, automatinių vartų ir kt.) projektavimo bei kainos pokyčius. Šios sistemos privalės atitikti rinkoje sunkiai pasiekiamus akustinius parametrus.

Nustatyta 30 dBA nakties ir 35 dBA dienos ir vakaro riba yra net žemesnė nei Premium klasės rinkoje parduodamos pastatų inžinerinės įrangos keliamas triukšmas. Praktinis pavyzdys – šilumos siurbliai oras-oras (arba multisplit kondicionavimo sistemos). Šiuo metu rinkoje esantys technologiškai pažangiausi (tokių gamintojų kaip „Daikin“, „Mitsubishi Electric“, „Panasonic“) Premium klasės vidiniai blokai sukelia iki 47 dBA triukšmą: tyliuoju / naktiniu režimu ~19–21 dBA, nominaliu / vidutiniu režimu ~30–35 dBA, maksimaliu režimu ~42–47 dBA. Pažymėtina, kad inžinerinė įranga, atliekant matavimus pagal LST EN ISO 16032 (higienos normoje nurodytą tarptautinį standartą), turi veikti visu apkrovimu / didžiausio garso slėgio lygio režimu: standarto B.4 punktas nustato, kad šildymo sistemos turi veikti „visu apkrovimu“ (angl. full load), o vėsinimo sistemos – padėtyje su didžiausiu garso slėgio lygiu (angl. the position with the highest sound pressure level). Taigi šilumos siurblio vidinio bloko atveju matuojama ne tyliuoju / naktiniu režimu, o būtent didžiausią triukšmą sukeliančiu režimu. Toks drastiškas triukšmo ribinių dydžių mažinimas lems tai, kad net Premium klasės įrenginys, veikiantis triukšmingiausiu režimu, viršys naujai nustatytą 30 dBA nakties ribinį dydį daugiau nei 10 dBA (iki 17 dBA).

Higienos normoje yra sakinys „Atliekant triukšmo vertinimą, paros laikas parenkamas atsižvelgiant į šios Higienos normos 2 punkte nurodytų pastatų (patalpų) naudojimą pagal paskirtį“, tačiau jo nepakanka reglamentuojant triukšmo ribinių dydžių taikymą visuomeninių pastatų patalpoms. Visuomeninių pastatų patalpoms, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas, nėra nurodytas ribinių dydžių galiojimo laikas, todėl neaišku, ar reikalavimai formaliai galios visą parą, įskaitant nakties metą ir ne darbo valandas. Reikalavimas išlaikyti aukštus akustinius parametrus tuščiose patalpose nakties metu yra perteklinis. Naktį, kai visuomeninis pastatas, kuriame vyksta mokymas ir (ar) ugdymas, yra tuščias, vėdinimo sistemos vis tiek privalo veikti bent minimaliu (higieniniu) režimu, kad pastate nesikauptų drėgmė ir pelėsis, tačiau jų sukeliamo garso tuo metu niekas negirdi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtina HN 33:2026 9 punkto 1 lentelę papildyti pastaba arba patikslinti skiltį „Visuomeninių pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas“, aiškiai nurodant, kad nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai taikomi tik mokymo ir (ar) ugdymo proceso (įstaigos darbo) metu. Nesant paaiškinimo, sukuriami pertekliniai reikalavimai inžinerinių sistemų projektavimui, siekiant, kad jos neviršytų ribinio dydžio nakties metu, o tai neproporcingai didins statybos kaštus, neturint realaus teigiamo poveikio visuomenės sveikatai.

2. Dėl HN 33:2026 (redakcija nuo 2028-01-01) 6 ir 12 punktų

Pagal 6 punktą ribinės vertės nustatytos „Triukšmas ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais“, o pagal 12 punktą „Triukšmo matavimai ir (ar) modeliavimas ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais atliekamas laisvojo lauko sąlygomis“, vadovaujantis standartais LST ISO 1996-1 ir LST ISO 1996-2. Tokia formuluotė sukuria metodinio neapibrėžtumo riziką. HN 33:2026 nėra teisiškai apibrėžta pati sąvoka „ties fasadu“, t. y. nenurodytas konkretus standartinis mikrofono pastatymo atstumas ar jo intervalas nuo sienos paviršiaus. Pagal standarto LST ISO 1996-2 nuostatas, atspindžio poveikis ir jam taikytina korekcija tiesiogiai priklauso nuo mikrofono padėties: matuojant tiesiai ant fasado paviršiaus (0 m) atspindžio įtaka siekia +6 dB (taikoma −6 dB pataisa), o matuojant nedideliu atstumu (pvz., 0,5–2 m) – apie +3 dB (taikoma −3 dB pataisa). Kadangi HN 33:2026 nuostatose nėra aiškiai įvardytas kontrolinis atstumas, skirtingos laboratorijos tą pačią akustinę situaciją gali matuoti skirtinguose taškuose. Nors teoriškai, teisingai pritaikius standarto pataisas, galutinis laisvojo lauko rezultatas turėtų sutapti, praktikoje nevienodas „ties fasadu“ interpretavimas didina matavimų neapibrėžtį ir ginčų tikimybę vertinant, ar neviršytos ribinės vertės. Siekiant užtikrinti laboratorijų ir kontroliuojančių įstaigų nuoseklų bei vieningą nuostatų taikymą, tikslinga HN 33:2026 aiškiau apibrėžti standartinį matavimo tašką (atstumą nuo fasado), atitinkantį LST ISO 1996-2 metodiką.

3. Dėl HN 33:2026 (redakcija nuo 2028-01-01) 12 punkto

Nuostata, kad „<...> Patalpa, kurios viduje matuojami triukšmo lygiai, <...> oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti atidarytos. Matuojant tuose pačiuose pastatuose esančių triukšmo šaltinių triukšmą, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti uždarytos <...>“, yra netiksli. Pažymėtina, kad įprastai mechaninio vėdinimo įrenginiai neturi uždarymo ar atidarymo funkcijos. Todėl siūloma numatyti, kad matuojant tuose pačiuose pastatuose esančių triukšmo šaltinių triukšmą mechaninės vėdinimo sistemos turi būti išjungtos, o uždarytos turi būti tik varstomos orlaidės ir langai.

Nuostata „<...> Triukšmo matavimų neapibrėžčių vertinimą nustato Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius“ prieštarauja TPĮ 3 str. įtvirtintiems teisinio aiškumo bei sistemiškumo principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra suformavęs poziciją, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus (inter alia vadinamąsias ekonomines sankcijas, kurios priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinei atsakomybei traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai) pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai nevykdomi arba netinkamai vykdomi¹; poįstatyminiais teisės aktais (taigi ir Vyriausybės nutarimais) galima nustatyti atitinkamas procedūras². Kadangi triukšmo matavimo neapibrėžties taikymas ir interpretavimas tiesiogiai lemia pažeidimo fiksavimo faktą bei sukelia neigiamas teisines pasekmes ūkio subjektams, ši tvarka privalo būti patvirtinta politiškai atsakingo subjekto – sveikatos apsaugos ministro – lygmens teisės aktu, o ne deleguota pavaldžiai institucijai – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui.

Akustiniuose matavimuose reali aplinkos triukšmo matavimo neapibrėžtis (išplėstinė neapibrėžtis) dažniausiai svyruoja nuo 2 iki ~7 dB, priklausomai nuo fono triukšmo, vėjo, triukšmo matavimo įrangos ir matavimo metodikos. Fizikinis rezultatas niekada nėra vienas taškas (pvz., „34 dB“). Metrologiškai rezultatas yra intervalas (tikimybių pasiskirstymas), kuriame yra tikroji vertė. Neaiškumas kyla interpretuojant neapibrėžtį, kai rezultatas yra netoli ribinės vertės. Pavyzdžiui, kai triukšmo lygis turi būti iki 35 dB, kyla klausimas, kaip vertinti atvejus, kai rezultatas yra 34 ± 4 dB (intervalas nuo 30 iki 38 dB): tokiu atveju matavimo vidurkis normos neviršija, tačiau egzistuoja tikimybė, kad tikrasis triukšmas siekia iki 38 dB (t. y. viršija normą). Arba kai rezultatas yra 36 ± 4 dB (intervalas nuo 32 iki 40 dB): tokiu atveju matavimo vidurkis normą viršija, tačiau egzistuoja tikimybė, kad tikrasis triukšmas yra tik 32 dB (t. y. normos nepažeidžia). Be aiškių taisyklių neįmanoma objektyviai atsakyti, ar šiais atvejais fiksuojamas pažeidimas. Tai sukelia teisinį netikrumą. Teisinėje metrologijoje (greičio matuokliai, alkotesteriai) visos abejonės ir matavimo paklaidos visada vertinamos ūkio subjekto (pažeidėjo) naudai. Tačiau sveikatos apsaugos srityje siekiama visuomenę apsaugoti nuo galimo žalingo poveikio, atitinkamai matavimo paklaidos vertintinos kaip „atsarga“, siekiant, kad nebūtų pažeistos visuomenės teisės į saugią aplinką. Taigi triukšmo matavimų atvejais kyla interesų, o kartu ir teisinis, konfliktas tarp triukšmo šaltinių valdytojų ir visuomenės. Todėl rekomenduojame neapibrėžtį vertinti neutraliai, t. y. nė vienos iš šalių naudai; toks reguliavimas taip pat nepaliktų galimybės manipuliuoti neapibrėžčių dydžiais. Bet kuriuo atveju sprendimas, kurį variantą (švelnų ar griežtą ūkio subjektui arba neutralų) pasirinkti, yra politinio teisinio reguliavimo sprendimas, lemiantis asmenų teisių suvaržymo mastą. Todėl būtinas būtent sveikatos apsaugos ministro patvirtintas sprendimas šiuo klausimu.

4. Dėl HN 33:2026 (redakcija pereinamuoju laikotarpiu ir nuo 2028-01-01) 2 lentelės

Reikalavimai griežtinami neįvertinus realių fizikos (akustikos) dėsnių, teisinės metrologijos principų ir ekonominių pasekmių.

Autotransporto ir geležinkelių triukšmo ribinės vertės bus mažinamos 10 dBA (L_dvn nuo 65 iki 55 dBA, L_nakties nuo 55 iki 45 dBA). Įsigaliojus reikalavimui, kad transporto triukšmo ties pastatų fasadais L_dvn rodiklis neturi viršyti 55 dBA, nebegalės būti vykdoma daugumos esamų kelių rekonstrukcija (renovacija, platinimas, sankryžų keitimas saugesnėmis žiedinėmis sankryžomis, salelių įrengimas ir t. t.). Savivaldybės negalės išduoti statybos leidimų, nes pasiekti tokią vertę urbanizuotose teritorijose techniškai daugeliu atvejų neįmanoma net įrengus tokias triukšmo valdymo priemones kaip triukšmo užtvaros ir tyliojo asfalto dangos. Kad rekonstrukcijos projektai galėtų būti vykdomi, kartu su minėtomis triukšmo valdymo priemonėmis turės būti masiškai ribojamas žemės naudojimas plečiant sanitarines zonas, o tai tiesiogiai lems drastišką projektų sąmatų augimą arba privers institucijas ir vystytojus atsisakyti infrastruktūros gerinimo ir (ar) plėtros.

Nuo 2026-02-13 transporto eismo keliamo triukšmo pastatų išorėje vertinimui atsisakoma L_AeqT ribinių dydžių. L_AeqT nustatymas – trumpalaikis matavimas. Tačiau norint nustatyti L_dvn, L_dienos, L_vakaro, L_nakties rodiklius reikia atlikti žymiai didesnės apimties matavimus ir kitus tokiam tyrimui reikalingus veiksmus. Pavyzdžiui, turi būti atlikti daugybiniai ilgalaikiai arba cikliški matavimai (minimalus įmanomas tyrimo scenarijus, siekiant, kad matavimo rezultatas reprezentuotų garso lygį nakties metu: 1 val. trukmės matavimai L_nakties rodikliui nustatyti atliekami cikliškai, laikantis ne mažesnio kaip 24 val. intervalo tarp kiekvieno nepriklausomo matavimo ir kiekvieną kartą pasirenkant skirtingą laikotarpį paroje – pirmadienį 23:00, antradienį 01:00 ir trečiadienį 03:00). Nepriklausomai nuo pasirinktos tyrimų metodikos, L_dvn, L_dienos, L_vakaro, L_nakties rodiklių nustatymui reikalingos laiko, transporto, žmogiškųjų ir kitų išteklių sąnaudos yra žymiai didesnės, lyginant su trumpalaikiais L_AeqT matavimais. Atitinkamai šių rodiklių nustatymo kaina yra ne mažiau kaip 3–5 kartus didesnė, ir šią kainą turės sumokėti tyrimų užsakovai (tiek privataus, tiek valstybės sektoriaus).

Todėl turėtų keistis reguliuojančių institucijų praktika renkantis subjektus, kuriems nurodoma atlikti tokios didelės apimties triukšmo tyrimus (taip pat turėtų atsirasti kompensavimo mechanizmas smulkiems ūkio subjektams tais atvejais, kai tyrimų atlikimas būtinas, bet finansinė našta subjektui yra neproporcingai didelė), arba HN turėtų būti numatytos išimtys ir nurodyti atvejai, kuriais trumpalaikiai L_AeqT matavimai yra pakankami.

Teisės akte taip pat nėra paaiškinta, ar 2 lentelėje pateikti rodikliai L_dienos, L_vakaro, L_nakties ir L_dvn laikytini ilgalaikiais, visus konkrečius kalendorinius metus reprezentuojančiais rodikliais (kaip jie apibrėžiami tarptautiniuose standartuose), ar vertinti (atitinkamai – matuoti) galima ir trumpesnio laikotarpio ilgalaikius, pavyzdžiui, metų laiko ir mėnesio trukmės, rodiklius bei trumpalaikius vienos konkrečios paros rodiklius.

5. Dėl HN 33:2026 (redakcija nuo 2028-01-01) 14 punkto

Impulsinio garso identifikavimo ir klasifikavimo kriterijai, pateikiami LST ISO 1996-1:2017 ir LST ISO 1996-2:2017 standartuose, yra subjektyvūs. Citata iš LST ISO 1996-1:2017: „At the time of publication of this part of ISO 1996, no mathematical descriptor exists which can define unequivocally the presence of impulsive sound or can separate impulsive sounds into the categories given in 3.5.1 to 3.5.3.“ Citata iš LST ISO 1996-2:2017: „There is no International Standard to detect impulsive sound using objective measurements.“ Tai patvirtina, kad sprendimas taikyti pataisą pagal šiuos standartus gali būti priimtas tik subjektyviai, pagal matuotojo klausą (girdimąjį pojūtį). Kadangi sprendimas taikyti pataisą yra subjektyvus, dvi skirtingos laboratorijos, matuodamos tą patį objektą, gali priimti skirtingus sprendimus.

Pataisos, taikytinos pagal LST ISO 1996-2:2017, yra ženklios: reguliaraus impulsinio triukšmo savybių turinčiam garsui – 5 dB, itin impulsinio triukšmo savybių turinčiam garsui – 12 dB. Akustikoje +12 dB subjektyviai suvokiama kaip garso padidėjimas daugiau nei du kartus. Tarkime, kad ribinis dydis yra 45 dBA, o matavimo rezultatas – 38 dBA. Jei subjektyviai nusprendžiama, kad garsas yra „itin impulsinis“, pridedama 12 dB pataisa – rezultatas tampa 50 dBA ir viršija ribinį dydį. Tačiau nusprendus, kad garsas „reguliariai impulsinis“, pataisa būtų tik +5 dB ir ribinis dydis nebūtų viršijamas. Tokia situacija, kai pažeidimo fiksavimas priklauso nuo subjektyvios matuotojo nuomonės, o ne nuo objektyvių matavimo metu surinktų duomenų, ne tik pažeidžia teisinio aiškumo principą (TPĮ 3 str.), bet ir sudaro prielaidas piktnaudžiavimui. Todėl būtina teisės akte nustatyti aiškius ir objektyviai nustatomus techninius kriterijus, kurie leistų matematiškai (ne subjektyviai) įvertinti impulsinio garso buvimą (arba nebuvimą) ir pobūdį, arba nurodyti metodiką, pagal kurią būtų galima matematiškai apskaičiuoti pataisų dydžius, ir taip užtikrinti vieningą pataisų taikymą skirtingų laboratorijų praktikoje.

6. Dėl kitų HN 33:2026 trūkumų

1) Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 str. 3 d. įpareigoja triukšmo šaltinių valdytojus laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Tačiau poįstatyminis aktas – Lietuvos higienos norma HN 33:2026 – nepakankamai aiškiai reglamentuoja triukšmo šaltinių poveikio vertinimą tais atvejais, kai tiriamame vietovės taške poveikį sukelia ne vienas triukšmo šaltinis.

Tarptautiniame standarte ISO 1996 aiškiai išskiriami liekamasis triukšmas (angl. residual noise) – bendras fonas ir specialusis triukšmas (angl. specific noise) – konkretaus tiriamo objekto triukšmas. Tuo tarpu HN 33:2026 nėra apibrėžta specialiojo triukšmo sąvoka ir nenustatyta, ar higienos normoje nustatyti ribiniai dydžiai taikomi kiekvienam stacionariam triukšmo šaltiniui (ūkinei veiklai) atskirai, ar visų kartu veikiančių triukšmo šaltinių suminiam poveikiui.

Praktikoje susidaro situacijos, kai du ar daugiau greta esančių pramonės objektų kiekvienas atskirai neviršija higienos normos nustatytų ribinių dydžių, tačiau jų bendras skleidžiamas triukšmas gyvenamojoje aplinkoje ribinius dydžius viršija. Pavyzdžiui, jei dvi greta veikiančios gamyklos skleidžia po 44 dBA, vertinant kiekvienos veiklą atskirai, abi gamyklos higienos normos reikalavimų nepažeidžia (jei ribinis dydis – 45 dBA), tačiau suminis triukšmas ties gyventojo namu yra 47 dBA, taigi pažeidžiama gyventojo teisė į sveiką aplinką. Higienos normoje trūksta išaiškinimo, kaip tokiais atvejais turi būti vertinama atitiktis, kuriam subjektui tenka atsakomybė ir kokiais principais turi būti paskirstomos triukšmo mažinimo priemonės.

2) HN 33:2026 nereglamentuoja ir nenustato minimalių triukšmo modeliavimo kokybės kriterijų, tokių kaip pirminių (įvesties) duomenų kokybės reikalavimai, modelio validavimas, leistina modeliavimo paklaida bei privalomas modelio kalibravimas pagal natūrinius matavimus. Kadangi triukšmo modeliavimas yra esminis įrankis priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo, PAV procedūrų ir statybos leidimų išdavimo, teisinio reguliavimo trūkumas šioje srityje leidžia pateikti nepatikimus ir nepatikrinamus rezultatus. Netikslūs modeliavimo rezultatai sukelia reikšmingų ekonominių pasekmių, tokių kaip nekilnojamojo turto nuvertėjimas šalia triukšmo šaltinių, subjektų skundai bei teisminiai ginčai tarp vystytojų, savivaldybių ir kontroliuojančių institucijų. Todėl siūloma įtvirtinti aiškias triukšmo modelių tikrinimo ir kalibravimo taisykles.

3) HN 33:2026 pakeitimais įteisinamas teisinis disonansas. Du identiški namai, stovintys vienas šalia kito, turės skirtingas teises į tylą vien todėl, kad vieno iš jų projektavimas pradėtas po 2028 m. sausio 1 d.:

naujas daugiabutis – griežti nauji reikalavimai (naktį 30 dBA) („1.1 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai nuo 2028 m. naujai pradedamose projektuoti gyvenamosios paskirties ir visuomeninėse patalpose“);
senas daugiabutis – seni reikalavimai (naktį 35 dBA) („1.2 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai iki 2028 m. suprojektuotose ir (ar) pastatytose gyvenamosios paskirties ir visuomeninėse patalpose“);
naujas infrastruktūros objektas – griežti reikalavimai (naktį lauke 45 dBA) („2.1 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais bei šių pastatų vaikų žaidimo ir sporto aikštelėse, ramaus poilsio vietose vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms dėl ūkinės veiklos ir naujų kelių, geležinkelių, aerodromų, vėjo elektrinių, kurių inžinerinės infrastruktūros teritorijų planavimas pradėtas nuo 2028 m.“);
senas infrastruktūros objektas – seni reikalavimai (naktį lauke 55 dBA) („2.2 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai ties gyvenamosios paskirties ir visuomeninių pastatų fasadais bei šių pastatų vaikų žaidimo ir sporto aikštelėse, ramaus poilsio vietose vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms dėl ūkinės veiklos ir kelių, geležinkelių, aerodromų, vėjo elektrinių, kurių inžinerinės infrastruktūros teritorijų planavimas pradėtas iki 2028 m.“).

Tai reiškia, kad NVSC specialistams, nagrinėjantiems skundus, taps privaloma atlikti „istorinį tyrimą“: tikrinti statybos leidimo ar projekto datą patalpoms ir teritorijų planavimo dokumentų datą infrastruktūrai. Įžvelgiamas paradoksas: statant naują namą prie senos (iki 2028 m.) gatvės, vystytojas bus įpareigotas užtikrinti 30 dBA naktį viduje, nors lauke teisėtai bus leidžiamas net 55 dBA triukšmas. Tai reiškia, kad pastato fasadas ir langai privalės turėti ekstremaliai aukštą garso izoliaciją, o gyventojai naktį negalės atsidaryti langų, nes vėdinimas turės būti užtikrinamas tik mechaniniu būdu (rekuperacija). Ir atvirkščiai – statant naują gatvę (arba iš esmės rekonstruojant esamą, kai planavimas pradedamas nuo 2028 m.) šalia senų, pavyzdžiui, sovietmečiu statytų daugiabučių, susidaro visiškai priešinga situacija: infrastruktūros plėtotojas privalės užtikrinti, kad triukšmas lauke prie senų namų fasadų naktį neviršytų 45 dBA. Tuo tarpu pačių senesnės statybos butų viduje pagal normatyvus naktį leidžiamas net 35 dBA triukšmas. Senų namų gyventojai galės miegoti atvėrę langus, nes lauko triukšmas prie fasado bus dirbtinai sumažintas iki 45 dBA (pvz., triukšmo užtvaromis ar tyliuoju asfaltu), nors patys šalia važiuojantys automobiliai mažiau triukšmo nesukels, o naujos statybos (po 2028 m.) namo gyventojai, jei šalia yra gatvė, kurios statybos ar rekonstrukcijos darbai buvo suplanuoti dar iki 2028 m., turės laikyti langus uždarytus ir vėdinti patalpas rekuperatoriais.

4) Kitas pavyzdys, iliustruojantis HN 33:2026 teisinio ir praktinio taikymo ydingumą. Vilniaus mieste neseniai pastatytas namų kompleksas adresu Žirmūnų g. 70E. Vilniaus miestui yra sudarytas triukšmo žemėlapis (maps.vilnius.lt), pagal kurį autotransporto keliamas triukšmas prie namo fasado iš gatvės pusės: dieną 65–69 dBA, vakare 65–69 dBA, naktį 55–59 dBA, L_dvn = 60–69 dBA. Iš kiemo pusės: dieną 60–64 dBA, vakare 60–64 dBA, naktį 50–54 dBA, L_dvn = 60–64 dBA. Visi rodikliai ženkliai viršija HN 33:2026 vertes. Siekdamas sumažinti patį foninį triukšmą prie fasado, vystytojas bus priverstas didinti investicijas ir statyti akustines sienas. Žirmūnai yra tankiai apgyvendintas, integralus Vilniaus miesto rajonas. Akustinių sienų statymas prie daugiabučių šaligatvių paverstų miestą „koridoriumi“, sugadintų vizualinį miesto vaizdą ir sudarkytų pėsčiųjų erdves. Butai gyventojams taptų nepatrauklūs, o tai tiesiogiai neigiamai paveiktų butų rinkos vertę, jei pro pirmo–trečio aukšto langus gyventojai matytų tik betoninę ar plastikinę triukšmo slopinimo sieną, o ne miesto panoramą ar žaliąsias erdves.

5) Ribinių dydžių sumažinimas 5–10 dB turi būti tinkamai įvertintas remiantis fizikos dėsniais – fizikinis garso energijos sumažėjimas ir realus žmogaus klausos suvokimas (psichoakustinis efektas) nėra tapatūs dalykai. Kai garso lygis sumažėja 3 dB, fizikinė garso energija sumažėja lygiai du kartus, tačiau žmogus tai suvokia tik kaip nežymų pokytį. Triukšmui sumažėjus 5 dB, energija susilpnėja maždaug tris kartus – tokį pokytį žmogus jau gana aiškiai pastebi. Kad žmogus subjektyviai suvoktų garso pokytį kaip dvigubą, triukšmo lygis turi pakisti 10 dB, tačiau fizikinė garso energija tokiu atveju turi pakisti net dešimt kartų. Taigi pasiekti ne didesnį kaip 45 dBA ekvivalentinį triukšmo lygį nakties metu lauke prie pastato fasado šalia judrios miesto gatvės yra milžiniškas inžinerinis iššūkis. Lyginant su dabar galiojančiu 55 dBA ribiniu dydžiu, garso energiją reikėtų sumažinti 10 kartų, taigi arba 10 kartų sumažinti transporto srautą (nerealu), arba statyti triukšmo užtvaras (daugiabučių kvartaluose tai ne tik nereali, bet ir neveiksminga priemonė). Nepakankamos gali būti net tokios priemonės kaip autotransporto greičio apribojimas iki 15–20 km/h, nes net važiuojant mažu greičiu dominuoja variklio ir transmisijos, o ne padangų ir asfalto sąlyčio triukšmas. Svarbu suprasti ir įvertinti tai, kad pagal laboratorijų matavimo praktiką 45 dBA yra natūralus ramaus priemiesčio foninis triukšmas.

Apibendrinimas

Higienos normos pakeitimai tiesiogiai paveiks itin platų subjektų ratą ir veiklos sritis:

Nekilnojamojo turto vystymo ir statybos sektorius. Patalpose nustatomas griežtas 30 dBA triukšmo reikalavimas iš esmės keičia statybos reglamentavimą. Statybos dalyviams (vystytojams, rangovams, projektuotojams) kyla neproporcinga finansinė ir technologinė našta. Norint pasiekti tokius parametrus (ypač urbanizuotose miestų centrų teritorijose), reikės iš esmės keisti pastatų fasadų bei langų garso izoliacines charakteristikas. Tai drastiškai brangins statybos sąmatas. Projektuotojams perkeliama perteklinė teisinė atsakomybė, nes 30 dBA ribos užtikrinimas reikalauja ypač sudėtingų, brangių ir architektūriškai sunkiai įgyvendinamų vėdinimo bei fasadų inžinerinių sprendimų.
Kelių, geležinkelių ir aviacijos infrastruktūros valdytojai. Transporto triukšmo ribojimas iki L_dvn 55 dBA (o oro uostams – iki 45 dBA) lems eksponentinį valstybės ir savivaldybių infrastruktūros projektų brangimą. Planuojant naujus kelius, geležinkelių linijas ar pakilimo takus, valstybė bus priversta investuoti milžiniškas lėšas į kilometrinių akustinių sienučių statybą, brangaus tyliojo asfalto klojimą bei privačių sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Tai gali visiškai paralyžiuoti stambius valstybinės reikšmės susisiekimo projektus.
Vietos savivalda ir miestų urbanistinė plėtra. Teisinis reguliavimas sukuria aklavietę savivaldybių administracijoms. Bet koks esminis miesto gatvės ar sankryžos pertvarkymas (pavyzdžiui, eismo saugumą didinančios žiedinės sankryžos įrengimas ar gatvės platinimas) po 2028 m. teisiškai bus kvalifikuojamas kaip rekonstrukcija. Tokiu atveju objektui bus privaloma pritaikyti naujus, sugriežtintus triukšmo reikalavimus. Kadangi esamuose miestų centruose pasiekti tokių parametrų fiziškai neįmanoma, savivaldybės teisiškai praras galimybę išduoti statybos leidimus ir vykdyti būtiną eismo saugumo bei infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą.
Viešojo administravimo ir priežiūros institucijos. Valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos (NVSC, VTPSI) bus įveltos į masinius teisminius ginčus. Kadangi teisės akte nėra nustatytos aiškios sprendimo taisyklės dėl matavimo neapibrėžčių (paklaidų) taikymo, o vėjo jėgainių ar aviacijos triukšmo matavimas žemiau natūralaus gamtos fono yra metrologiškai neįmanomas, institucijų priimti sprendimai (baudos, veiklos stabdymas) bus masiškai skundžiami teismams. Tai paralyžiuos pačių priežiūros institucijų bei teismų darbą.
Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) pramonė. Nauji triukšmo apribojimai tiesiogiai paveiks ŠVOK įrangos rinką. Buitiniai rekuperatoriai, išoriniai šilumos siurblių (oras-vanduo) blokai bei kondicionieriai, kurie yra esminiai modernių ir energetiškai efektyvių pastatų elementai, taps teisiškai neatitinkantys higienos normų. Gamintojai ir tiekėjai bus priversti arba pasitraukti iš rinkos, arba aprūpinti įrangą itin brangiais triukšmo slopintuvais bei masyviais garso barjerais, o tai drastiškai padidins kainą galutiniam vartotojui.
Logistikos, tiekimo grandinių ir viešojo transporto sektoriai. Nustačius reikalavimą, kad naktį triukšmo lygis patalpose negali viršyti 30 dBA, o lauke ties fasadais – 45 dBA, sunkiasvorio ir komercinio transporto judėjimas miestuose nakties metu (nuo 22:00 iki 07:00 val.) faktiškai taps nelegalus, nes vienas pravažiuojantis sunkvežimis iš karto viršys šį rodiklį. Tai paralyžiuos logistikos centrus, maisto prekių tiekimą parduotuvėms ankstyvaisiais rytais bei naktinių viešojo transporto maršrutų organizavimą. Be to, kadangi didžiojoje dalyje esamų gatvių dienos triukšmas jau dabar natūraliai viršija 55 dBA, eismas šiose zonose po 2028 m. planuojamiems objektams taps teisiškai negalimas.
Lengvasis transportas ir eismo ribojimai. Siekdamos dirbtinai įsprausti transporto srautus į naujus triukšmo rėmus (kai infrastruktūros planavimas pradedamas nuo 2028 m.), savivaldybės bus priverstos drastiškai mažinti leistiną greitį miestų gatvėse (pavyzdžiui, iki 20–30 km/h pagrindinėse gatvėse). Tai sukels masines eismo spūstis, padidins aplinkos oro taršą (CO₂ emisijas) ir drastiškai prailgins kelionės laiką mieste, o tai prieštarauja darnaus eismo bei racionalaus ir efektyvaus miesto valdymo principams.

Tai rodo šių teisės aktų pakeitimų poveikio mastą ir jau dabar užprogramuotus konfliktus bei ginčus. Teisės akto rengėjai, siekdami mechaniškai sugriežtinti normas, nepakankamai įvertino realias pasekmes šalies ekonomikai, energetiniam saugumui ir miestų plėtrai.

Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, keliamus klausimus, esamus teisės akto neaiškumus ir netikslumus, praktinio taikymo sunkumus ir itin didelį teisės akto pakeitimų poveikio mastą, siekdami užtikrinti teisės akto kokybę, tinkamą triukšmo reguliavimą bei atitiktį TPĮ reikalavimams, t. y. tenkinant visuomenės poreikius ir interesą, prašome organizuoti nuotolinį susitikimą keliamiems klausimams aptarti, dalyvaujant Lietuvoje veikiančių akredituotų laboratorijų atstovams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistams.

Manytina, kad esant tokio masto ir poveikio teisės aktų pakeitimams, į teisėkūros procesą tikslinga įtraukti visų subjektų ir veiklos sričių, kurias šie pakeitimai neabejotinai palies, atstovus.

¹ Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimus.
² Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. gruodžio 14 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimus.

UAB Tyrimų laboratorijos pastaba. HN 33:2026 turi ir daugiau spragų, kurios šiame rašte nepaminėtos. Viena jų: atsisakyta maksimalių triukšmo verčių visiems triukšmo šaltiniams, net ir pastato inžinerinei įrangai. Todėl liftų smūgių, daugiabučių garažų vartų trankymosi ir kitų smūginių garsų šiuo metu Lietuvoje negalima įvertinti pagal maksimalų garso slėgio lygį, nors tam skirtas standartas LST EN ISO 16032 tai numato.