Energinio naudingumo sertifikatas

Energinio naudingumo sertifikatas išduodamas atlikus pastato energinio naudingumo sertifikavimą – procedūrą, kurios metu nustatomas pastato ar jo dalies energijos suvartojimas, įvertinamas energinis naudingumas ir priskiriama energinio naudingumo klasė. Energinio naudingumo sertifikatas yra būtinas tiek naujų pastatų užbaigimui, tiek pardavimui ar nuomai.

Reikalingų dokumentų ir informacijos kiekis priklauso nuo numatomos pastato energinio naudingumo klasės.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimui atlikti, nepriklausomai nuo numatomos energinio naudingumo klasės, reikalingi šie dokumentai:

• Projektas (architektūrinė, konstrukcinė dalys ir projekto aiškinamasis raštas yra būtini).
• Pilna kadastrinių matavimų byla.

Papildomi dokumentai, būtini siekiant B klasės:

• Langų sertifikatas – atitikties deklaracija.
• Įėjimo durų sertifikatas – atitikties deklaracija.
• Garažo vartų sertifikatas – atitikties deklaracija (jei garažas yra, ir jei garažas šildomas palaikant aukštesnę nei 10 °C temperatūrą).

Papildomi dokumentai, būtini siekiant A arba aukštesnės klasės:

• Langų sertifikatai – atitikties deklaracijos su šilumos laidumo vertėmis, nurodytomis kiekvieno matmens langui atskirai.
• Įėjimo durų sertifikatas – atitikties deklaracija.
• Garažo vartų sertifikatas – atitikties deklaracija (jei garažas yra, ir jei garažas šildomas palaikant aukštesnę nei 10 °C temperatūrą).
• Statybinių blokelių ir šiltinimo medžiagų sertifikatai – atitikties deklaracijos.
• Šildymo sistemos (katilo) techninė dokumentacija ir atitikties deklaracija.
• Rekuperatoriaus techninė dokumentacija ir atitikties deklaracija.
• Sandarumo protokolas (išduoda akredituotos laboratorijos).
• Energinio naudingumo projektiniai skaičiavimai (jeigu buvo atlikti).

Žemiau pateikiami dokumentų pavyzdžiai:

• Kadastrinių matavimų byla – kadastrinių matavimų (inventorinių) bylų pavyzdžiai.
• Langų sertifikatai – atitikties deklaracijos su šilumos laidumo vertėmis, nurodytomis kiekvieno matmens langui atskirai – pilnų langų deklaracijų pavyzdžiai.

Skaičiavimų atlikimas ir pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimas trunka iki dviejų savaičių nuo visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo.

Taip, energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas priduodant pastatą. Pagal Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, sertifikavimas turi būti atliktas prieš statybos užbaigimą – prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

• Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą – sertifikavimas atliekamas prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
• Užbaigus pastatų rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai darbų kaina sudaro daugiau kaip 25 % pastato vertės – sertifikavimas atliekamas prieš statybos užbaigimą.
• Parduodant ar išnuomojant pastatus ar jų dalis – savininkas privalo pateikti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.

Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas:

• Nešildomiems pastatams.
• Pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda.
• Maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams.
• Laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus.
• Nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams.
• Atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų.
• Poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus.
• Avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.

Statybos techniniame reglamente nurodyta žemiausia leidžiama energinio naudingumo klasė naujai statomiems pastatams, pagal leidimo statyti išdavimo arba statybos darbų pradžios datą:

• Po 2006 m. sausio 4 d. – C
• Po 2014 m. sausio 1 d. – B
• Po 2016 m. lapkričio 1 d. – A
• Po 2018 m. sausio 1 d. – A+
• Po 2021 m. sausio 1 d. – A++

Šiuo metu dauguma naujai statomų pastatų Lietuvoje turi atitikti ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.

Energinio naudingumo sertifikato kaina priklauso nuo pastato ploto, sudėtingumo ir siekiamos energinio naudingumo klasės – kuo aukštesnė klasė (A, A+ ar A++), tuo daugiau papildomų dokumentų reikia įvertinti, todėl kaina gali skirtis. Tikslią kainą pasiūlome įvertinę konkretaus pastato duomenis ir pateiktus dokumentus, todėl kviečiame susisiekti individualiam pasiūlymui.

Išduotas pastato energinio naudingumo sertifikatas registruojamas Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre, kurį administruoja VĮ Registrų centras. Registracija atliekama pačio sertifikavimą atliekančio eksperto, todėl savininkui papildomų veiksmų atlikti nereikia – po sertifikavimo sertifikatas automatiškai tampa matomas registre.

Projektinis energinio naudingumo sertifikatas rengiamas dar projektavimo etape, remiantis projektiniais skaičiavimais, ir parodo, kokią energinio naudingumo klasę pastatas turėtų pasiekti pagal projekte numatytus sprendinius. Tai leidžia iš anksto pastebėti galimas problemas – pavyzdžiui, nepakankamą sienų šiltinimą ar netinkamai parinktus langus – ir jas ištaisyti dar prieš statybos pradžią, kai pakeitimai kainuoja mažiausiai.

Galutinis (deklaruojamasis) energinio naudingumo sertifikatas išduodamas jau pastačius pastatą, remiantis faktiškai sumontuotomis medžiagomis, įranga ir atliktu sandarumo bandymu. Šis sertifikatas yra privalomas statybos užbaigimui ir gali skirtis nuo projektinio, jei statybos metu buvo nukrypta nuo projekto sprendinių.

Rekomenduojame projektinį sertifikavimą atlikti kiekvienam objektui, siekiančiam A, A+ ar A++ klasės – tai sumažina riziką, kad po statybos pastatas nepasieks numatytos klasės.

Daugiabučių namų ir didesnės apimties pastatų (administracinių, komercinių, gamybinių) energinio naudingumo sertifikavimas remiasi tais pačiais teisiniais reikalavimais, tačiau skiriasi apimtimi ir dokumentų kompleksiškumu – vertinama visa pastato inžinerinė sistema (šildymas, vėdinimas, karšto vandens ruošimas bendrosioms reikmėms), o ne pavienio buto ar namo sprendiniai.

Naujai statomų daugiabučių atveju energinio naudingumo sertifikavimą dažniausiai užsako pats statytojas (statybos bendrovė ar plėtotojas) – sertifikatas privalomas prieš statybos užbaigimo aktą, todėl tai natūrali paskutinio statybos etapo dalis. Jau eksploatuojamo daugiabučio atveju, kai sertifikavimas atliekamas dėl pardavimo, nuomos ar renovacijos, jį paprastai užsako namo administratorius, bendrija arba buto savininkas – priklausomai nuo situacijos.